EK siūlo nuo 2030 metų sugriežtinti sunkiųjų transporto priemonių CO2 emisijas

Europos Komisija (EK) siūlo nuo 2030 metų naujoms sunkiosioms transporto priemonėms taikyti griežtesnes išmetamo CO2 kiekio normas. Taip siekiama užtikrinti, kad šis transporto segmentas prisidėtų prie netaršaus judumo ir Europos Sąjungos (ES) klimato ir nulinės taršos tikslų įgyvendinimo, teigiama EK pranešimne.

Komisija siūlo nuo 2030 metų vilkikų ir autobusų išmetamą teršalų kiekį sumažinti 45 proc., nuo 2035 metų – 65 proc., o nuo 2040 metų – 90 procentų.

„Šiuo Europos žaliojo kurso ir „REPowerEU“ tikslus atitinkančiu pasiūlymu bus prisidedama ir prie energetikos pertvarkos, nes jis padės sumažinti importuojamo iškastinio kuro paklausą ir ES transporto sektoriuje energiją vartoti našiau ir suvartoti jos mažiau. Tai bus naudinga Europos vežėjams ir naudotojams, nes sumažės degalų sąnaudos ir bendrieji nuosavybės kaštai, be to, bus plačiau naudojamos efektyviau energiją vartojančios transporto priemonės“, – rašoma EK pranešime.

Jame taip pat pažymima, kad sunkiojo transporto sektorius yra labai svarbus siekiant paremti Europos švarių technologijų pramonę ir padidinti tarptautinį konkurencingumą.

„ES yra sunkvežimių ir autobusų gamybos rinkos lyderė, o bendra teisinė sistema padės užsitikrinti tokią poziciją ir ateityje. Tokiomis peržiūrėtomis normomis visų pirma siunčiamas aiškus ilgalaikis signalas ES pramonei, skatinantis investuoti į novatoriškas netaršias technologijas ir spartesnį įkrovimo bei degalų papildymo infrastruktūros diegimą“, – tvirtina EK.

Dabartinės sunkiųjų transporto priemonių išmetamo teršalų kiekio normos nustatytos 2019 metais, tačiau, anot EK, jos nebeatitinka ES klimato tikslų.

„Galiojantys teisės aktai nesiunčia pakankamai aiškaus ilgalaikio signalo investuotojams ir neatspindi energetikos sektoriaus realijų bei sparčios sunkiųjų transporto priemonių pramonės raidos visame pasaulyje. Siūlomos naujos CO2 kiekio normos atitinka ES klimato srities užmojus, Pasirengimo įgyvendinti 55 proc. tikslą priemonių rinkinį ir Paryžiaus susitarimą“, – rašoma pranešime.

Komisijos teigimu, siekiant paremti šį pasiūlymą, investicijos turi būti nukreiptos į visai netaršias transporto priemones ir įkrovimo bei degalų pildymo infrastruktūrą.

„EK jau pasiūlė alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentą, kuriuo siekiama paskatinti, kad būtų sukurta sunkiųjų transporto priemonių sektoriaus žaliajai pertvarkai paremti būtina įkrovimo infrastruktūra. Visų pirma Komisija pasiūlė pagrindiniuose greitkeliuose tam tikrų atstumu įrengti įkrovimo ir degalų papildymo vietas: elektros energijos įkrovimo stoteles – kas 60 kilometrų ir vandenilio degalines – kas 150 kilometrų. Komisija intensyviai bendradarbiauja su teisėkūros institucijomis, kad būtų užbaigtos derybos dėl šių pasiūlymų“, – pabrėžia EK.

Išmetamųjų teršalų kiekis sunkiųjų transporto priemonių sektoriuje nuo 2014 metų kasmet didėjo, išskyrus 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos. Ypač sparčiai jis didėja krovinių vežimo sektoriuje. Tai visų pirma lemia auganti kelių transporto paklausa, kuri, kaip numatoma, ateityje toliau didės. 2019 metais krovinių vežimo sektoriuje išmesta 44 proc. daugiau teršalų nei aviacijos sektoriuje ir 37 proc. daugiau nei jūrų transporto sektoriuje.

Sunkvežimiai, miesto ir tolimojo susisiekimo autobusai išmeta daugiau kaip 6 proc. viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio ir daugiau kaip 25 proc. kelių transporto išmetamo ŠESD kiekio.

Anot EK, 99 proc. ES sunkiųjų transporto priemonių šiuo metu varomos vidaus degimo varikliais ir joms naudojamas iškastinis kuras.