Lietuvos vilkikai nuvažiuoja vienus didžiausių atstumų visoje ES

Lietuvos transporto įmonių vilkikų tarptautiniais maršrutais nuvažiuojamas atstumas tam tikrais atvejais per metus siekia kiek daugiau 130 tūkstančių kilometrų, toks kiekis yra trečias pagal dydį visoje Europos Sąjungoje (ES), rodo vieni naujausių tyrimų.

Remiantis Prancūzijos nacionalinės organizacijos „Comite National Routier“ 2022 metų antroje pusėje pristatytais duomenimis, Lietuvos transporto įmonių vilkikai nuvažiuojamais atstumais atsilieka tik nuo Rumunijos ir Bulgarijos vairuotojų. Ten per metus atitinkamai nuvažiuojama po 137 ir 140 tūkst. bei daugiau kilometrų.

Nuvažiuojamais kilometrais Lietuvos vilkikai lenkia kaimynines šalis Lenkiją, Latviją, Estiją, o taip pat ir tokias didžiąsias ES šalis kaip Vokietija, Prancūzija ar Didžioji Britanija, kur per metus, kaip rodo statistika, vidutiniškai nenuvažiuojama 120 tūkst. kilometrų.

Kaip teigia Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, šalies transporto įmonių vilkikų nuvažiuojamų kilometrų skaičius su laiku gali tik dar labiau padidėti.

„Lygiai prieš metus įsigaliojo šalies vežėjų gana prieštaringai vertinamas Mobilumo paketo reikalavimas, kad transporto įmonės savo veiklą turi organizuoti taip, jog kas 8 savaites vilkikas grįžtų į vieną iš veiklos centrų toje šalyje, iš kurios išvažiavo. Tai, be jokios abejonės, yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mūsų šalies vežėjų kilometrų skaičius dabar sparčiai auga. Prognozuojama, kad dėl to šis skaičius gali augti dar labiau“, – sako Z. Buivydas.

Tuo tarpu asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas pastebi, kad augantys kilometrai gali sudaryti ir labai klaidingą įspūdį, esą šalies vežėjai yra sulaukiantys bene daugiausiai užsakymų visoje ES, nors taip iš tikrųjų nėra.

„Kilometrų skaičiaus šiuo atveju nereiktų traktuoti, kaip itin džiuginančio rodiklio, nes juos jau dabar didina ir, tikėtina, ateityje dar labiau didins Mobilumo paketo reikalavimas gražinti vilkikus į veiklos centrus. Svarbu pažymėti, kad transporto įmonių vilkikai į veiklos centrus dažnai grįžta ne visada pakrauti kroviniais, o kartais ir tušti. Gaunasi taip, kad jie toliau suka tūkstančius kilometrų, naudoja kurą, tačiau važiuoja tuščiomis. Tai reiškia ne ką kitą, kaip patiriamus didelius nuostolius“, – sako V. Bučinskas bei priduria, kad toli gražu ne visiems šalies vežėjams pavyksta laikytis Mobilumo paketo reikalavimų.

Pasak, V. Bučinsko, norint padėti mūsų šalies vežėjams ir toliau nuvažiuoti didelius kilometrus, tačiau nepaversti jų vis didesniais nuostoliais, valstybė bent jau galėtų neapkrauti transporto ir logistikos įmonių papildomais iššūkiais.

„Mobilumo paketo reikalavimų nepakeisime, tačiau galime bent jau galime vežėjams palengvinti mokestinę naštą, išspręsti vairuotojų trūkumo problemą panaikinus metinį kvotų limitą darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui arba jį bent jau ženkliai padidinus. Vairuotojų trūkumo problemos sprendimas leistų padidinti mūsų šalies transporto įmonių veiklos apimtis, kas padėtų kompensuoti nuostolius, kurie patiriami dėl Mobilumo paketo reikalavimų“, – sako asociacijos „Linava“ viceprezidentas.

„Linava“, anot asociacijos vadovybės, sulaukia iš jos narių žinių apie tai, kad gaunamos baudos už vairuotojų negrįžimą į vieną iš veiklos centrų arba kitaip tariant į įmonę Lietuvoje pasiekia mažiausiai kelis kartus per savaitę. Baudos vienai įmonei svyruoja nuo maždaug 2 iki 4 tūkst. eurų, vidutiniškai – 2 tūkst. eurų.

Mobilumo paketo reikalavimas kas 8 savaites grąžinti vilkikus į registracijos šalį įsigaliojo 2022 metų vasarį.